Klimatas

 

 

Aukštadvario RP teritorija klimatiniu požiūriu priskiriama Pietryčių aukštumos rajono Dzūkų parajoniui. Vietovės klimato tipas yra vidutinių platumų pereinamasis iš jūrinio į kontinentinį, bet turi daugiau kontinentinių bruožų. Tai lemia santykinai didesnis atstumas nuo Baltijos jūros ir Atlanto vandenyno, iš kur ateina jūrinės oro masės, atnešančios drėgnus ir švelnesnius (žiemą – šiltesnius, o vasarą – vėsesnius) orus bei daugumą ciklonų, o taip pat atitinkamai didesnė kontinento įtaka, ypač žiemą.

Šilumos režimas. Didesnis klimato kontinentalumas visų pirma pasireiškia Lietuvos mastais gana šaltomis žiemomis: Sausio mėnesio vidutinė daugiametė temperatūra apie -5,7oC, taigi, gerokai žemesnė už šalies vidurkį. Absoliučių temperatūros minimumų vidurkis Aukštadvario RP gerokai didesnis nei vakariniuose šalies rajonuose, siekia nuo –24oC iki -26oC. Vasaros čia, nepaisant parko padėties šalies pietuose, vidutiniškai šiltos (Liepos mėnesio vidutinė daugiametė temperatūra apie +17,0oC, t.y. atitinka Lietuvos vidurkį) – tai nulemia didesnis aukštis virš jūros lygio, didelis miškingumas ir ežeringumas. Dėl šaltokų žiemų ir vidutiniškai šiltų vasarų metinės temperatūros amplitudės parko teritorijoje yra didesnės, o vidutinė metinė temperatūra (sudaro apie +6,2oC) žemesnė nei vakarinėje jūriškesnėje šalies dalyje. Laikotarpis, kai vidutinė paros temperatūra pakyla virš 0oC, sudaro 246-253 dienas, virš +10oC – 148-152 d., virš +15oC – 76-80 d.. Šie rodikliai didesni tik Vakarų Lietuvoje.

Drėgmės režimas. Metinis kritulių kiekis artimas šalies vidurkiui (sudaro 650-700 mm) ir yra didesnis nei gretimose žemumose, kur iškrenta 600 mm ir mažiau kritulių. Tai nulemia geografinė padėtis: Aukštadvario teritorija iš esmės yra vakarų pernašai statmenos Dzūkų aukštumos priešvėjinėje dalyje, dėl ko sugaudo palyginti nemažai kritulių, bet visgi žymiai mažiau, nei arčiau jūros esantys Žemaičių aukštumos vakariniai šlaitai. Klimato kontinentalumas čia pasireiškia ne tiek kritulių kiekiu, kiek režimu: jeigu pajūryje gausūs krituliai iškrenta ne tik vasarą, bet ir rudenį, tai Aukštadvario RP ryškus vasaros maksimumas (birželis ir ypač liepa bei rugpjūtis, kai per mėnesį vidutiniškai iškrenta virš 90 mm kritulių), o kitu metų laiku žymiai sausiau, ypač žiemą. Neatsitiktinai iš 650 mm metinės kritulių normos apie 450 mm (t.y. daugiau nei du trečdaliai) tenka šiltajam metų laikotarpiui. Išgaravimas per metus vidutiniškai sudaro apie 530 mm, iš to apie 400 mm tenka vegetacijos laikotarpiui. Taigi, parko teritorija, kaip ir visa Lietuva, yra perteklinio drėkinimo zonoje: kritulių visus metu iškrenta daugiau, nei išgaruoja.

Kiti rodikliai. Sniegas dėl šaltesnių ir pastovesnių žiemų čia taip pat laikosi ilgiau ir jo danga storesnė nei Pajūrio ar Vidurio Lietuvos žemumose (85-95 dienos, >25 cm). Dėl vyraujančios lengvos litologijos būdingas ilgesnis šalnų laikotarpis (laikotarpis be šalnų sudaro tik 130-150 dienų, tai vienas mažesnių rodiklių Lietuvoje), kas nepalanku žemės ūkiui, ypač pavasarį. Agroklimatinis potencialas (šiltesnio kaip 10oC laikotarpio vidutinių paros temperatūrų suma) yra mažesnis (sudaro apie 2200oC) nei gretimose Vidurio Lietuvos ir ypač Dainavos (čia siekia 2300oC) lygumose, daugmaž atitinka šalies vidurkį. Dienų su rūkais skaičius nėra didelis (vidutiniškai apie 40-60 dienų su rūkais per metus), be to, didžioji jų dalis tenka šaltajam metų laikui. Užtai gana dažnos perkūnijos(vidutiniškai 30 dienų per metus, gerokai daugiau už šalies vidurkį), kurių didžioji dalis tenka vidurvasariui, bei lijundros(10-15 dienų per metus). Aukštadvario RP, kaip ir visai Rytų Lietuvai, būdingas šalies mastais didelis debesuotumas, kuris siekia 7-7,2 balo, dėl to per metus būna mažiau giedrų (18-25, tiesa, didžioji jų dalis tenka vasarai) ir daugiau apsiniaukusių (160-180) dienų nei kituose šalies rajonuose. Dėl didesnio atstumo nuo jūros vėjai, kaip ir visoje Rytų Lietuvoje, gana silpni. Labiausiai vėjuota žiema (Sausio mėn. vidutinis vėjo greitis – apie 4 m/s), pavasarį ir vasarą vėjas susilpnėja iki 3,5 m/s, o mažiausiai vėjuota vasara (Liepos mėn. – mažiau kaip 3 m/s). Pavasarį, žiemą ir rudenį vyrauja pietų-pietvakarių krypties vėjai, o vasarą vėjo kryptys įvairesnės (mažiau pasitaiko tik PR, R ir ŠR vėjų).

Mikroklimato skirtumus parko teritorijoje nulemia sudėtingas reljefas, dirvožemių dangos ypatumai, augalija (miškai) ir hidrografija (ežerai). Iš reljefo elementų didžiausią reikšmę turi šlaitų ekspozicija – pietiniai šlaitai gauna daugiau šilumos; dirvožemiai įtakoja paros temperatūros amplitudes, o miškai ir ežerai klimatą veikia švelninančiai, ypač vasaros metu. Apskritai parko mikroklimatas pasižymi dideliu kontrastingumu.

    © 2011 Aukštadvario Regioninis Parkas