Gamta ir psichologinė sveikata yra glaudžiai susiję dalykai. Žmonės jau seniai pastebėjo, kad laiko praleidimas gamtoje turi teigiamą poveikį jų psichologinei sveikatai. Iš tikrųjų, tyrimai rodo, kad žmonės, kurie dažnai lankosi gamtoje, turi mažiau streso ir depresijos simptomų, didesnę savivertę ir mažiau dėmesio sutrikimų. Be to, gamtos terapija gali būti naudinga žmonėms, sergantiems įvairiomis psichinėmis ligomis, įskaitant depresiją, nerimą ir stresą.
Psichologinė sveikata yra būklė, kurią apibūdina teigiamas požiūris į gyvenimą, gebėjimas susidoroti su stresu ir išlaikyti emocinę pusiausvyrą. Gamta gali padėti žmonėms pasiekti šią būklę. Pavyzdžiui, tyrimai rodo, kad žmonės, kurie praleidžia daugiau laiko gamtoje, turi mažiau streso ir depresijos simptomų, didesnę savivertę ir mažiau dėmesio sutrikimų. Be to, gamtos terapija gali būti naudinga žmonėms, sergantiems įvairiomis psichinėmis ligomis, įskaitant depresiją, nerimą ir stresą.
Gamtos poveikis psichologinei sveikatai
Gamta ir emocinė sveikata
Gamtos poveikis žmogaus emocinei sveikatai yra neabejotinas. Tyrimai rodo, kad žmonės, kurie dažniau lankosi gamtoje, patiria mažiau streso ir depresijos. Be to, gamtoje praleistas laikas gali padėti pagerinti nuotaiką ir sumažinti nerimą.
Medžių ir augalų įtaka
Medžiai ir augalai taip pat gali turėti teigiamą poveikį žmogaus emocinei sveikatai. Tyrimai rodo, kad žmonės, kurie gyvena arti medžių ir augalų, patiria mažiau streso ir depresijos. Be to, medžiai ir augalai gali padėti pagerinti oro kokybę, kuri taip pat gali turėti teigiamą poveikį žmogaus emocinei sveikatai.
Žalios spalvos poveikis
Žalios spalvos poveikis žmogaus emocinei sveikatai taip pat yra neabejotinas. Žalios spalvos yra susijusios su ramybe ir atsipalaidavimu, o tai gali padėti sumažinti stresą ir nerimą. Žalios spalvos taip pat gali padėti pagerinti nuotaiką ir padidinti energijos lygį.
Daugelis tyrimų rodo, kad gamtos ir psichologinės sveikatos ryšys yra svarbus ir reikšmingas. Todėl, norint palaikyti gerą psichologinę sveikatą, svarbu atkreipti dėmesį į gamtos poveikį ir stengtis kuo dažniau lankytis gamtoje.
Psichologinės sveikatos iššūkiai ir gamta
Gamta gali turėti didelę įtaką žmogaus psichologinei sveikatai. Daugelis tyrimų rodo, kad žmonės, kurie dažnai praleidžia laiką gamtoje, patiria mažiau streso ir depresijos simptomų. Be to, gamtos elementų buvimas gali padidinti žmogaus emocinę gerovę ir sumažinti nerimo lygį.
Depresija ir gamtos veiksniai
Depresija yra viena iš dažniausių psichikos ligų, kurią patiria daugybė žmonių visame pasaulyje. Tyrimai rodo, kad gamtos elementų buvimas gali padėti sumažinti depresijos simptomus. Žmonės, kurie dažnai praleidžia laiką gamtoje, patiria mažiau depresijos simptomų. Be to, gamta gali padėti pagerinti nuotaiką ir sumažinti stresą.
Nerimo mažinimas ir gamta
Nerimas yra dar viena psichikos liga, kurią patiria daugybė žmonių visame pasaulyje. Tyrimai rodo, kad gamtos elementų buvimas gali padėti sumažinti nerimo lygį. Žmonės, kurie dažnai praleidžia laiką gamtoje, patiria mažiau nerimo simptomų. Be to, gamta gali padėti pagerinti miegą ir sumažinti stresą.
Psichikos ligos prevencija
Prevencija yra svarbi psichikos ligų kovos dalis. Tyrimai rodo, kad gamtos elementų buvimas gali padėti prevencijos srityje. Žmonės, kurie dažnai praleidžia laiką gamtoje, turi mažesnę tikimybę susirgti psichikos ligomis, palyginti su žmonėmis, kurie daugiau laiko praleidžia patalpose. Be to, gamta gali padėti pagerinti fizinę sveikatą ir sumažinti stresą.
Vis dėlto, svarbu nepamiršti, kad gamta negali visiškai pakeisti gydymo ir gydymo metodų. Jei turite sunkių depresijos ar nerimo simptomų, turite kreiptis į specialistą.
Fizinė veikla ir psichologinė gerovė
Fizinė veikla yra svarbi psichologinei gerovei. Tyrimai rodo, kad fizinis aktyvumas gali pagerinti nuotaiką, sumažinti depresijos ir nerimo simptomus, gerinti savivertę ir psichologinę sveikatą [1].
Sporto ir gamtos derinys
Sportuojant gamtoje, ypač miške ar prie vandens, gali būti pasiektas didesnis psichologinis efektas. Tyrimai rodo, kad žmonės, sportuojantys gamtoje, jaučiasi laimingesni, atsipalaiduoja, mažiau stresuoja ir geriau susitelkia [2]. Be to, sportuojant gamtoje, gali būti patiriamas didesnis emocinis malonumas, o tai gali padidinti motyvaciją ir norą sportuoti [3].
Pasivaikščiojimų ir maudynių nauda
Pasivaikščiojimas gamtoje taip pat gali turėti teigiamą poveikį psichologinei sveikatai. Tyrimai rodo, kad pasivaikščiojimas gamtoje gali sumažinti depresijos, nerimo ir streso simptomus, padidinti savivertę ir pagerinti bendrą psichologinę sveikatą [4]. Be to, maudynės gali turėti panašų poveikį, nes vanduo gali turėti raminantį poveikį ir padėti atsipalaiduoti [5].
Vis dėlto, svarbu atkreipti dėmesį į fizinės veiklos intensyvumą ir savo fizinę būklę. Per didelis fizinis krūvis gali turėti neigiamą poveikį psichologinei sveikatai, o fizinės būklės stoka gali sukelti nuovargį ir sumažinti motyvaciją sportuoti [6].
[1] Penedo, F. J., & Dahn, J. R. (2005). Exercise and well-being: a review of mental and physical health benefits associated with physical activity. Current opinion in psychiatry, 18(2), 189-193.
[2] Thompson Coon, J., Boddy, K., Stein, K., Whear, R., Barton, J., & Depledge, M. H. (2011). Does participating in physical activity in outdoor natural environments have a greater effect on physical and mental wellbeing than physical activity indoors? A systematic review. Environmental science & technology, 45(5), 1761-1772.
[3] Pretty, J., Peacock, J., Sellens, M., & Griffin, M. (2005). The mental and physical health outcomes of green exercise. International journal of environmental health research, 15(5), 319-337.
[4] Berman, M. G., Jonides, J., & Kaplan, S. (2008). The cognitive benefits of interacting with nature. Psychological science, 19(12), 1207-1212.
[5] White, M. P., Alcock, I., Grellier, J., Wheeler, B. W., Hartig, T., Warber, S. L., … & Fleming, L. E. (2019). Spending at least 120 minutes a week in nature is associated with good health and wellbeing. Scientific reports, 9(1), 1-11.
[6] Ekkekakis, P., Hall, E. E., & Petruzzello, S. J. (2005). Some like it vigorous: Measuring individual differences in the preference for and tolerance of exercise intensity. Journal of Sport and Exercise Psychology, 27(3), 350-374.
Gamta kaip poilsio ir atkūrimo erdvė
Poilsis gamtoje ir miego kokybė
Gamta yra puiki vieta poilsio ir atkūrimo atostogoms. Poilsis gamtoje gali pagerinti miego kokybę, nes gamtoje yra mažiau triukšmo ir šviesos, kurie gali sutrikdyti normalų miegą. Be to, gamta gali padėti sumažinti stresą ir pagerinti nuotaiką, kas taip pat gali padėti geriau miegoti.
Gamta kaip streso mažinimo būdas
Gamta taip pat gali būti naudinga kaip streso mažinimo būdas. Tyrimai rodo, kad laiko praleidimas gamtoje gali pagerinti nuotaiką, sumažinti stresą ir padidinti emocinę gerovę. Be to, gamta gali padėti sumažinti fizinį stresą, nes žmonės yra linkę būti fiziškai aktyvūs gamtoje, pvz., vaikščioti, bėgioti ar dviračiu važiuoti. Tai gali padėti sumažinti streso hormonų lygį organizme.
Iš esmės, gamta yra puiki vieta atsipalaiduoti ir atsikratyti streso. Be to, poilsis gamtoje gali padėti pagerinti nuotaiką, miego kokybę ir fizinę sveikatą. Todėl rekomenduojama reguliariai lankytis gamtoje ir pasinaudoti jos teikiamomis naudomis.
Vaikų psichologinė sveikata ir gamta
Vaikų emocinė sveikata ir žaidimai lauke
Vaikų emocinė sveikata yra svarbi jų gerovei ir raidai. Gamta gali turėti didelį įtaką vaikų emocinei sveikatai. Tyrimai rodo, kad žaidimai lauke gali padėti vaikams sumažinti stresą, pagerinti nuotaiką ir padidinti jų emocinę atsparumą. Tai yra labai svarbu, ypač dabartinėje visuomenėje, kurioje vaikams tenka daug spaudimo ir streso.
Žaidimai lauke gali būti skirtingi: nuo paprastų žaidimų su kamuoliu iki ilgų pasivaikščiojimų gamtoje. Svarbu, kad vaikai turėtų galimybę žaisti ir mokytis gamtoje. Tai padeda jiems geriau suprasti savo aplinką ir padidina jų žinias apie gamtos procesus. Be to, tai padeda jiems tapti atsakingesniais ir pasitikinčiais savimi.
Švietimo ir iniciatyvų vaidmuo
Švietimo ir iniciatyvų vaidmuo yra labai svarbus, norint užtikrinti vaikų emocinę sveikatą ir gerovę. Mokyklos ir kitos švietimo institucijos turėtų skatinti vaikus mokytis ir žaisti gamtoje. Tai gali būti pasiekiama per specialias programas, kurios skatina vaikus mokytis apie gamtą ir jos procesus.
Taip pat yra svarbu skatinti iniciatyvas, kurios skatina vaikus mokytis ir žaisti gamtoje. Tai gali būti pasiekiama per įvairias organizacijas ir iniciatyvas, kurios skatina vaikus mokytis ir žaisti gamtoje. Svarbu, kad vaikai turėtų galimybę mokytis ir žaisti gamtoje, kad jie galėtų augti ir vystytis sveikai ir laimingai.
Moksliniai tyrimai ir gamtos terapija
Tyrimai apie gamtos poveikį sveikatai
Moksliniai tyrimai rodo, kad gamta turi teigiamą poveikį žmogaus fiziniam ir psichologiniam sveikatai. Tyrimai parodė, kad žmonės, kurie dažnai praleidžia laiką gamtoje, mažiau kenčia nuo streso, depresijos ir nerimo. Be to, gamta gali pagerinti žmogaus kūno imuninę sistemą ir padėti susigrąžinti po traumų ar ligų.
Vienas iš tyrimų, kuris patvirtina gamtos teigiamą poveikį, yra „The Great Outdoors: How a Green Exercise Environment Can Benefit All” (Didysis laukas: kaip žalia aplinka gali būti naudinga visiems). Šis tyrimas parodė, kad žmonės, kurie pratęsia fizinę veiklą gamtoje, patiria didesnį malonumo jausmą, mažiau kenčia nuo streso ir depresijos simptomų, ir geriau atsistato po traumų.
Psichologiniai aspektai ir gamtos terapijos metodai
Psichologai ir terapeutai vis dažniau naudoja gamtos terapijos metodus, kad padėtų žmonėms susidoroti su psichologinėmis problemomis. Gamtos terapija gali apimti žygius gamtoje, meditaciją, sodininkystę ir kitus veiksmus, kurie padeda žmonėms atsipalaiduoti ir susigrąžinti emocinę pusiausvyrą.
Vienas iš tyrimų, kuris patvirtina gamtos terapijos veiksmingumą, yra „Nature-based therapy: A systematic review” (Gamta pagrįsta terapija: sistemingas apžvalginis straipsnis). Šis tyrimas parodė, kad gamtos terapijos metodai gali padėti žmonėms, kenčiantiems nuo depresijos, nerimo, streso ir kitų psichologinių problemų. Be to, tyrimas patvirtina, kad gamtos terapijos metodai yra saugūs ir veiksmingi, ir gali būti naudojami kaip papildoma psichologinės pagalbos priemonė.
Socialiniai ir politiniai gamtos aspektai
Bendravimas su gamta ir socialinė gerovė
Bendravimas su gamta gali turėti teigiamą poveikį žmogaus socialinei gerovei. Tyrimai rodo, kad žmonės, kurie dažnai bendrauja su gamta, yra mažiau linkę patirti depresiją ir stresą, taip pat turi geresnę nuotaiką ir didesnę savivertę. Be to, gamtos terapija yra naudinga žmonėms, sergantiems psichologinėmis ligomis, pvz., depresija, nerimo sutrikimais ir stresu, nes padeda sumažinti simptomus ir pagerinti savijautą.
Gamtotvarkos politika ir visuomenės sveikata
Gamtotvarkos politika gali turėti didelę įtaką visuomenės sveikatai. Teisingai tvarkant gamtą, galima sumažinti kenksmingų medžiagų išmetimą, užkirsti kelią pavojingų medžiagų patekimui į vandens telkinius ir orą, taip pat sumažinti žmonių susirgimų dažnumą. Tačiau neadekvati gamtotvarkos politika gali sukelti neigiamų pasekmių žmonių sveikatai, pvz., didinti oro ir vandens taršą, kuri gali sukelti įvairias sveikatos problemas, nuo kvėpavimo takų ligų iki vėžio. Todėl svarbu, kad gamtotvarkos politika būtų paremta moksliniais tyrimais ir atsižvelgiama į visuomenės sveikatos poreikius.
Gamtos stebėjimas pro langą
Pro langą matoma gamta ir psichikos sveikata
Gamtos stebėjimas pro langą yra vienas iš būdų, kaip žmonės gali turėti kontaktą su gamta, net jei jie negali išeiti lauke. Daugelis tyrimų rodo, kad gamtos stebėjimas pro langą gali turėti teigiamą poveikį psichikos sveikatai.
Stebėjimas pro langą gali būti ypač naudingas tiems, kurie gyvena miesto centre, kur gamta yra ribota. Tyrimai rodo, kad net trumpalaikis stebėjimas pro langą gali sumažinti stresą ir pagerinti nuotaiką. Be to, gamtos vaizdai pro langus gali pagerinti koncentraciją ir padidinti produktyvumą.
Tačiau svarbu paminėti, kad ne visi gamtos vaizdai yra vienodai naudingi. Tyrimai rodo, kad žmonės gali patirti didesnį naudingumą, jei jie stebi tikros gamtos vaizdus, o ne dirbtinius. Be to, tam tikri gamtos vaizdai, pvz., miško vaizdai, gali būti ypač teigiamai susiję su psichikos sveikata.
Vis dėlto, reikia paminėti, kad gamtos stebėjimas pro langą negali visiškai pakeisti tiesioginio kontakto su gamta. Todėl svarbu, kad žmonės reguliariai leistų sau laiko lauke ir tiesiogiai bendrautų su gamta, kad pagerintų savo psichikos sveikatą.
Sveikos gyvensenos praktikos
Taisyklinga mityba ir gamtos produktai
Taisyklinga mityba yra vienas iš svarbiausių sveikos gyvensenos elementų. Tinkamai subalansuota mityba gali padėti išlaikyti sveiką svorį, pagerinti fizinę ir psichologinę sveikatą bei sumažinti daugelio ligų riziką.
Gamtos produktai, tokių kaip vaisiai, daržovės, grūdai, riešutai ir sėklos, yra puikus būdas gauti reikiamų maistinių medžiagų ir vitaminų. Jie taip pat gali padėti išlaikyti sveiką svorį, nes dauguma gamtos produktų yra mažai kaloringi, bet turtingi maisto medžiagomis.
Štai kelios taisyklingos mitybos praktikos, kurios gali padėti palaikyti sveiką gyvenimo būdą:
- Valgykite daug daržovių ir vaisių. Jie yra turtingi maisto medžiagomis ir skaidulomis, kurios padeda išlaikyti sveiką virškinimą ir sumažinti ligų riziką.
- Rinkitės liesus baltymus, tokius kaip vištiena, žuvis ir pupelės. Jie padeda išlaikyti raumenų masę ir pagerina fizinę sveikatą.
- Vengti perdirbtų maisto produktų, kuriuose yra daug cukraus, druskos ir riebalų. Jie gali padidinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
Emociškai subalansuotas gyvenimas
Emocinis subalansavimas yra svarbus sveikos gyvensenos elementas. Emocinis nestabilumas gali sukelti stresą, nerimą ir depresiją, o tai gali neigiamai paveikti fizinę ir psichologinę sveikatą.
Štai kelios praktikos, kurios gali padėti išlaikyti emocinį subalansavimą:
- Rinkitės veiklas, kurios jums teikia malonumą ir džiaugsmą. Tai gali būti sportas, meno kūriniai ar draugų susitikimai.
- Išmokite valdyti stresą. Tai gali būti meditacija, kvėpavimo pratimai ar kitos atsipalaidavimo technikos.
- Bendraukite su savo artimaisiais ir draugais. Jie gali padėti jums išgyventi sunkius laikus ir suteikti emocinę paramą.
Visos šios praktikos gali padėti išlaikyti sveiką ir emocinį subalansavimą, kuris yra svarbus sveikos gyvensenos elementas.
Pandemijos poveikis ir gamtos vaidmuo
Pandemijos metu išryškėję sveikatos iššūkiai
Per pastaruosius kelis metus pandemija tapo dideliu iššūkiu visuomenei, kuris paveikė įvairias sritis, įskaitant sveikatą. Vilniaus Universiteto tyrimas rodo, kad Covid-19 pandemijos metu žmonių psichologinė sveikata patyrė didelę įtampą. Pandemijos laikotarpiu, gamta aplink namus gali atlikti pagrindinį vaidmenį mažinant neigiamų psichinės sveikatos simptomų [1].
Per pastaruosius kelis metus, daugelis žmonių pradėjo daugiau laiko praleisti namuose, o tai gali turėti neigiamą poveikį jų fiziniam ir psichologiniam sveikatai. Tyrimai rodo, kad gamtos poveikis gali padėti žmonėms geriau jaustis, sumažinti stresą ir pagerinti jų psichologinę sveikatą. Pavyzdžiui, pasivaikščiojimas gamtoje gali sumažinti depresijos ir nerimo simptomus, o laiko praleidimas gryname ore gali pagerinti nuotaiką ir padidinti energijos lygį [2].
Be to, gamta gali padėti žmonėms geriau susidoroti su pandemijos metu išryškėjusiais iššūkiais, pvz., su socialine izoliacija ir nuovargiu. Tyrimai rodo, kad gamtos poveikis gali padėti žmonėms jaustis mažiau izoliuotais ir padidinti jų socialinį ryšį, o tai gali padėti sumažinti stresą ir pagerinti psichologinę sveikatą [3].
Galima teigti, kad gamta gali atlikti svarbų vaidmenį žmonių psichologinės sveikatos palaikyme pandemijos metu. Todėl, rekomenduojama praleisti laiko gamtoje, kai tik tai yra įmanoma, siekiant sumažinti neigiamų psichinės sveikatos simptomų.
References
- Vilniaus Universiteto Covid-19 pandemijos aplinkybių poveikio žmonių psichologinei sveikatai tyrimas. https://vb.lsu.lt/object/elaba:128815894/
- Gamtos poveikis psichologinei sveikatai. https://www.natureandforesttherapy.org/gamtos-poveikis-psichologinei-sveikatai/
- Socialinės izoliacijos ir nuovargio šalinimas per gamtos terapiją. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC7219369/
Apibendrinimas
Žmonių psichologinė sveikata yra labai svarbi jų gerovei ir gyvenimo kokybei. Tyrimai rodo, kad gamtos buvimas gali turėti teigiamą poveikį žmonių psichologinei sveikatai. Tai gali būti siejama su tuo, kad gamtoje žmonės jaučiasi atsipalaidavę ir atpalaidavę, o tai gali padėti sumažinti stresą ir nerimą. Be to, gamtos buvimas gali padėti pagerinti nuotaiką ir padidinti kūno sveikatą.
Tyrimai taip pat rodo, kad miesto gyventojai, kurie turi daugiau galimybių susisiekti su gamta, turi gerą psichologinę sveikatą. Tai gali būti siejama su tuo, kad gamtos buvimas gali padėti sumažinti stresą ir nerimą, taip pat pagerinti nuotaiką ir padidinti kūno sveikatą.
Taigi, gamtos buvimas gali turėti teigiamą poveikį žmonių psichologinei sveikatai. Todėl svarbu, kad miestų planavimas ir transporto plėtra būtų atliekama taip, kad žmonės turėtų galimybę susisiekti su gamta. Tai gali būti pasiekiama per parkus, žalias zonas ir kitas gamtos teritorijas mieste.
Be to, svarbu, kad žmonės turėtų galimybę susisiekti su gamta ir savo laisvalaikiu. Tai gali būti pasiekiama per lauko veiklas, tokias kaip vaikščiojimas, bėgimas ar dviračių važiavimas. Taip pat svarbu, kad žmonės turėtų galimybę susisiekti su gamta savo namuose ar darbe, pavyzdžiui, per augalus ar lauko erdves.
Galų gale, svarbu, kad žmonės suprastų, kaip gamtos buvimas gali turėti teigiamą poveikį jų psichologinei sveikatai. Tai gali padėti jiems pasirinkti tinkamą gyvenimo būdą ir pasirūpinti savo psichologine sveikata.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kokie gamtos privalumai yra svarbūs psichologinei sveikatai?
Moksliniai tyrimai rodo, kad gamta turi teigiamą poveikį žmogaus psichikai. Gamtoje buvimas gali sumažinti stresą, pagerinti nuotaiką, didinti koncentraciją ir padėti atsipalaiduoti. Be to, gamta gali padėti žmogui prisijungti prie savo vidinio aš, atsikratyti kasdienio triukšmo ir skatinti kūrybiškumą.
Kaip reguliarus buvimas lauke veikia mūsų emocinę būseną?
Reguliarus buvimas lauke gali padėti sumažinti depresiją, nerimą ir stresą. Tai taip pat gali pagerinti nuotaiką, padidinti koncentraciją ir padėti atsipalaiduoti. Gamtoje buvimas gali padėti žmogui prisijungti prie savo vidinio aš ir rasti vidinę ramybę.
Ar yra mokslinių įrodymų, kad gamta teigiamai veikia žmogaus psichiką?
Taip, yra daug mokslinių tyrimų, kurie rodo, kad gamta teigiamai veikia žmogaus psichiką. Tyrimai rodo, kad gamtoje buvimas gali sumažinti stresą, pagerinti nuotaiką, didinti koncentraciją ir padėti atsipalaiduoti. Be to, gamta gali padėti žmogui prisijungti prie savo vidinio aš, atsikratyti kasdienio triukšmo ir skatinti kūrybiškumą.
Kokios gamtos terapijos formos yra efektyviausios mažinant stresą?
Yra daug gamtos terapijos formų, kurios gali padėti mažinti stresą. Kai kuriuose tyrimuose buvo naudojamos tokios terapijos formos kaip žemės ūkis, sodo terapija, žirgų terapija ir gamtos vaikystės terapija. Tačiau kiekvienam žmogui efektyviausia terapijos forma gali skirtis. Todėl svarbu rasti savo būdą, kaip susijungti su gamta ir atsipalaiduoti.
Kaip gamtos elementai gali būti integruoti į kasdienį gyvenimą mieste siekiant pagerinti psichologinę gerovę?
Gamtos elementai gali būti integruoti į kasdienį gyvenimą mieste labai paprastai. Pavyzdžiui, galima pasivaikščioti po parką ar mišką, pasodinti augalus ant savo balkono arba tiesiog pasėdėti žalioje erdvėje. Taip pat galima rasti gamtos elementų mieste, tokių kaip gėlės, medžiai ir vandens telkiniai, ir juos įtraukti į savo kasdieninį gyvenimą.
Kokie yra ilgalaikiai gamtos poveikio psichologinei sveikatai tyrimų rezultatai?
Moksliniai tyrimai rodo, kad ilgalaikis buvimas gamtoje gali turėti teigiamą poveikį psichologinei sveikatai. Tyrimai rodo, kad gamtoje buvimas gali sumažinti depresiją, nerimą ir stresą, pagerinti nuotaiką, didinti koncentraciją ir padėti at
