Šią knygą rengė Lietuvos geologijos tarnybos hidrogeologai ir Aukštadvario regioninio parko darbuotojai. Aukštadvario bibliotekos vedėja R. Jarmalavičiūtė įdomiai papasakojo apie vandens svarbą žmogaus gyvenime. Aukštadvario regioninio parko direktorius V. Plegevičius akcentavo, kad viena iš didžiausių parko išskirtinių vertybių yra Verknės ir Strėvos aukštupių šaltiniai, kurių gilią prasmę įvardija tautosaka. Dar 1999 metais Lietuvos geologijos instituto atlikti geomorfologiniai tyrimai parodė, kad apylinkėje yra ir mineralinio vandens išteklių. Aukštadvario regioninio parko vyr. kultūrologė R. Balsevičiūtė papasakojo kaip rinko tautosakines žinias šiai knygai ir visuomet tikėjo, kad šaltinių vanduo padeda atgauti jėgas. Atlikus hidrologinius tyrimus paaiškėjo, kad tirtųjų šaltinių vanduo yra neužterštas, turintis mikroelementų, teigiamai veikiančių žmonių sveikatą. Į knygos pristatymo popietę buvo pakviestos tautosakos žinovės Vladislava Zabarauskienė ir Sofija Suchockienė, kurios pasakojo apie Aukštadvario senvagės šaltinio svarbą tarpukarinio laikotarpio ir dabartiniams miestelio gyventojams, vieno iš Šafarnės šaltinio išsiveržimo priežastį. Aukštadvario regioninio parko direkcijos bendradarbės, „Senjorų klubo“ narės, dainavo lietuvių liaudies dainas apie šaltinėlius, o Liongina Šovienė ir Nijolė Verseckienė savo jausmus išliejo eilėraščiuose. Visus maloniai nustebino renginyje dalyvavusios Aukštadvario mokyklos – darželio „Gandriukas“ mokinės Monika Gustevičiūtė ir Martyna Bartaševičiūtė. Mergaitės domisi tautosaka, jos atidžiai klausėsi moterų dainų, pasakojimų. Monika Gustevičiūtė pasekė sakmes apie Verknės ištakas ir ligos „kaltūno“ gydymą Panošiškių šaltinyje. Po nuostabių dainų ir sakmių visi buvo pavaišinti žolelių arbata, išvirta Aukštadvario šaltinio vandenyje, o S. Suchockienė šiai progai iškepė didelį naminį pyragą. Visi pasijutome tarsi būtume senoji Didžioji šeima, kada susėsdavo visi prie didžiausio stalo, valgydavo, aptardavo svarbiausius darbus...