Vabalas atrodo įspūdingai: stambus (kūno ilgis iki 33 mm), ,,niūrios“ spalvos, saulėje tviskantis aukso, bronzos, smaragdo atspalviais. Vabalas įnoringas, apsigyvena tik senuose, stambiuose, drevėtuose ąžuoluose, kartais kituose lapuočiuose. Svarbu, kad medžio kamieną apšviestų ir šildytų saulė, o kamieno viduje būtų sutrūnijusios medienos. Ten patelė sudeda kiaušinėlius, iš jų 3 metus vystosi lervos, kol virsta suaugusiais vabalais.

Pasak Aukštadvario regioninio parko vyr. ekologo Talvydo Špiliausko, kol niūraspalvis auksavabalis užauga, lervos patiria daug pavojų-jos gali žūti nulūžus medžiui, jas gali ,,suvalgyti“ kiti vabzdžiai, geniai ar pelės. Tačiau didžiausią pavojų niūraspalvio auksavabalio populiacijai kelia senmedžių, ypač ąžuolų, kirtimas.

Nuotraukos Talvydo Špiliausko

            Niūraspalvis auksavabalis ropoja ąžuolo kamienu

           Skrebio miškas-niūraspalvio auksavabalio buveinė

Informacija polapyje atnaujinta: 2017-08-08 13:59:20