0-Atgijo senos tradicijos

Renginio metu dalyviai išgirdo pasakojimą apie Perkūno dieną, kuri liaudyje švenčiama vasario 2 dieną, vadinamą Grabnyčiomis (nuo slav. „grom“, „gremetj“ – perkūnas). Per šią šventę bažnyčiose šventinamos žvakės. Dar ir šiais laikais vyrauja tikėjimas apie jų apsaugines galias.

Renginio svečias, Vytauto Didžiojo universiteto dėstytoja, etnologė Dalia Senvaitytė pasakojo apie ugnies reikšmę, jos vaizdavimą ir simboliką. Aukštadvario bibliotekos vedėja Ramunė Jarmalavičiūtė priminė sakmes apie Perkūną ir Velnią, girdėtas Onuškio apylinkėse. Aukštadvario senjora Nijolė Šeškuvienė pristatė gimtojo Šilavoto krašto tradicijas. Aukštadvario gimnazijos jaunųjų miško bičiulių būrelis paruošė skaitymus apie Perkūną, pagal profesoriaus Stasio Biziulevičiaus tarpukariu surinktą medžiagą.

Vyko edukaciniai užsiėmimai vaikams. Kiekvienas iš jų išsinešė dovanų savo rankomis iš vaško nulietą žvakelę: pelėdą su pelėdžiuku ar varlytę ant lelijos lapo, ar susuktą iš vaškuolės cilindro formos žvakutę. Suaugę, vaikų padedami, pagal kadaise dzūkijoje gyvavusį paprotį, senoviniu būdu iš vaško išliejo žakutes-perkūnyčias. Užsidegę jas, dainavome bendrą dainą ,,dega ugnelė”, vieni kitiems linkėjome gerų metų, vaišinomės suneštinėmis vaišėmis bei kraštiečio Juliaus Buivydavičiaus kepta senovine bapka, gėrėme gardžią, karštą žolelių arbatą. Ugnies, kvapnaus vaško užburti, po renginio dalyviai neskubėjo skirstytis namo.

Nuotraukos Česlovos Pociūnienės