Septyni remonto sprendimai, kurie atrodė protingi, bet pavirto finansinėmis klaidomis

Kiekvienas, kas perėjo remontą, turi savo siaubo istoriją. Dažniausiai tai ne apie blogus meistrus ar brokuotas medžiagas. Tai apie sprendimus, kurie tuo metu atrodė logiški, bet vėliau pasirodė esą brangios pamokos. Štai keletas tokių sprendimų – ir kas iš tiesų už jų slypi.

Nusprendėme daryti patys, kad sutaupytume

Mintis patraukli. YouTube pilnas vaizdo įrašų, kur žmonės per savaitgalį perdaro vonią. Atrodo paprasta. Įrankius galima išsinuomoti. Medžiagos tos pačios. Skirtumas – tik darbo kaina.

Realybė sudėtingesnė. Profesionalas plytelę paklijuoja per minutę. Pradedantysis – per dešimt minučių, ir kreivai. Profesionalas žino, kur vamzdis sienoje. Pradedantysis sužino, kai jį prapjauna.

Skaičiuojant tikrąją ekonomiją: sugadintos medžiagos, įrankių nuoma, savas laikas (kuris irgi turi vertę), stresiniai savaitgaliai, ir galų gale – vis tiek samdomas meistras taisyti klaidų.

Kada daryti pačiam prasminga: dažymas, nesudėtingų baldų surinkimas, dekoro pakabinimas. Visa kita – tik jei tikrai turite patirties.

Pasirinkome pigias medžiagas, nes vėliau pakeisime

Klasikinis argumentas: dabar neturime pinigų geram, todėl imame pigų, o kai turėsim – pakeisim į gerą.

Praktikoje tas „vėliau” niekada neateina. Gyvenimas įsivažiuoja, prioritetai keičiasi, ir tos pigios grindys ar čiaupai lieka metų metams. O kai pagaliau ateina laikas keisti – vėl reikia ardyti, vėl dulkės, vėl išlaidos ne tik medžiagoms, bet ir darbams.

Blogiau – pigios medžiagos dažnai sukuria papildomų problemų. Pigus laminatas brinksta nuo drėgmės. Pigūs čiaupai pradeda lašėti po metų. Pigios plytelės skyla nuo smūgio.

Geresnė strategija: daryti mažiau, bet geriau. Verčiau atidėti vieną kambarį ateičiai, bet kituose naudoti kokybiškas medžiagas.

Paėmėme didesnę paskolą, kad turėtume rezervą

Logika tokia: jei jau skolinamės, tai su atsarga. Geriau turėti ir neprireikti, nei pritrūkti pačiame įkarštyje.

Problema: rezervas sąskaitoje turi savybę išnykti. Kai pinigai yra – jie išleidžiami. Tas prietaisas, kuris „būtų gerai turėti”. Ta papildoma funkcija, kuri „nedaug tekainuoja”. Staiga rezervas virsta išlaidomis, kurios nebuvo plane.

O palūkanos mokamos nuo visos sumos, ne nuo panaudotos.

Protingesnis variantas: skolintis tiksliai tiek, kiek reikia pagal planą su standartiniu dvidešimties procentų rezervu. Jei prireiks daugiau – geriau papildomai skolintis tada, nei iš anksto mokėti palūkanas už „gal prireiks”.

Gera žinia tai, jog paskola būsto remontui, leidžia lanksčiai valdyti sumą – paimti dalimis arba grąžinti anksčiau be baudų.

Pasitikėjome meistru, kuris sakė, kad viską išmano

Universalus meistras, kuris daro viską – nuo elektros iki plytelių – yra pagunda. Vienas žmogus, viena komunikacija, paprasčiau.

Tačiau statybos ir remontas seniai tapo specializuota sritimi. Geras elektrikas nebūtinai geras santechnikas. Puikus plytelių klojėjas gali būti prastas dažytojas.

Kai vienas žmogus daro viską, kažkas bus padaryta gerai, kažkas – vidutiniškai, kažkas – blogai. Tik paaiškėja tai ne iš karto, o po kelių mėnesių ar metų.

Išimtis – nedidelės apimties kosmetinis remontas, kur viskas paviršutiniška. Kapitaliniam remontui reikia komandos su specializacijomis.

Neįtraukėme į biudžetą smulkmenų

Dideli dalykai akivaizdūs: plytelės, unitazas, dušo kabina. Jie įtraukiami į sąmatą, jų kainos lyginamos.

Bet remontas susideda iš šimtų smulkmenų: klijai, gruntas, tarpikliai, varžtai, kabelių kanalai, rozečių rėmeliai, jungikliai, ventiliacijos grotelės, durų rankenos, kilimėliai po durų, kabliukai, lentynėlės.

Kiekvienas daiktas – keli ar keliolika eurų. Bet jų šimtai. Nesunkiai susidaro suma, lygi keliems šimtams ar net tūkstančiui eurų – suma, kurios nebuvo jokiame plane.

Patarimas: prie kiekvienos didelės išlaidų kategorijos pridėti penkiolika procentų smulkmenoms. Tai artimesnis realybei skaičius.

Skubėjome, nes norėjome greičiau įsikraustyti

Terminas spaudžia. Nuomos sutartis baigiasi. Šventės artėja. Svečiai atvažiuoja. Tūkstantis priežasčių, kodėl remontas turi baigtis būtent tada.

Skubėjimas remonte kainuoja dvejopai. Pirma – tiesioginės išlaidos: skubūs užsakymai su priemoka, meistrai, kurie ima daugiau už „vakar”, medžiagos iš artimiausios parduotuvės vietoj pigesnės toliau.

Antra – kokybės praradimai: neišdžiūvęs gruntas, ant kurio dedami dažai. Neišdžiūvęs klijai, dėl kurių plokštės vėliau kilnojasi. Praleisti patikrinimo etapai, kurie atsirūgsta vėliau.

Geriau mėnesiu ilgiau pagyventi nuomojamame bute ar pas gimines, nei įsikraustyti į neužbaigtą erdvę ir paskui dar metus gyventi statybose.

Neužfiksavome susitarimų raštu

Kaina sutarta žodžiu. Terminai – irgi. Medžiagų kiekis – „maždaug tiek”. Kas įeina į kainą – „viskas”.

Po mėnesio paaiškėja, kad „viskas” nereiškia to paties abiem pusėms. Elektros taškų perkėlimas – papildomai. Šiukšlių išvežimas – papildomai. Sienų lyginimas – „tai juk akivaizdu, kad papildomai”.

Kiekvienas toks „papildomai” – keliasdešimt ar keli šimtai eurų. Suma auga, santykiai įsitempia, projektas stringa.

Rašytinė sutartis su detalizuotu darbų sąrašu, kainomis ir terminais – ne biurokratija, o apsauga. Abiem pusėms.

Ko niekas nepasako prieš remontą

Remontas paveiks santykius. Stresiniai sprendimai, skirtingos nuomonės, finansinis spaudimas – visa tai išbando poras ir šeimas.

Remontas paveiks kasdienybę. Dulkės visur. Triukšmas nuo ryto. Neveikianti virtuvė ar vonia. Gyvenimas iš lagaminų.

Remontas paveiks psichologinę būseną. Sprendimai, kuriuos reikia priimti kasdien. Problemos, kurios iškyla netikėtai. Pinigai, kurie tirpsta greičiau nei planuota.

Tai normalu. Tai patirta visų, kas remontavo. Bet apie tai retai kalbama iš anksto, ir daugelis būna nepasirengę emociniam aspektui, sutelkę visą dėmesį į techninius dalykus.

Vienas dalykas, kurį verta padaryti prieš pradedant

Prieš pirmą smūgį kūju ar pirmą skambutį meistrui – praleisti valandą tyloje su popieriaus lapu.

Užrašyti viską, ko norite. Viską, ko tikrai reikia. Sumą, kurią turite ir kurią galite skolintis. Laiką, per kurį tikitės baigti.

Tada perpus sumažinti svajonių sąrašą, dvidešimt procentų pridėti prie biudžeto ir trečdalį pridėti prie terminų.

Tai bus artimiau realybei nei pirminiai planai. Ne todėl, kad esate blogas planuotojas, o todėl, kad remontas visada turi savo nuomonę.

Kas tai supranta iš anksto – išgyvena lengviau. Kas tikisi, kad „mums bus kitaip” – dažniausiai būna ne kitaip.

Skaitome